Phis Lis Nes Lis yug hauv lub nroog Fos Lees, Is Tas Lias teb xyoo 1515. Ib zeej tsoom nyiam hu nws ua ‘Txiv Plig Pis Pos tus siab zoo’, vim nws ua ntsej muag luag ntxhwb ntxhi thiab nyiam lwm tus.
Kos Las Tis Kas nws muaj ib tug nus hu ua Npes Nes Dis. Nkawd yog ob nus muag. Nkawd yug los ze ntawm xyoo 480, nyob Is Tas Lias teb, nyob tsis deb ntawm lub nroog As Xis Xis, hauv xeev ntuj Us Nplias.
Tos Mas As Kis Nos yug hauv tiam 13. Thaum nws hnub nyoog muaj 18 xyoo, mas nws hais rau nws niam thiab nws txiv tias nws xav mus nrog lub koom haum cov tub tshaj Ntuj Lus nyob.
Xyoo 329 Leej Ntshiab Npas Xis yug los nyob hauv lub nroog Xes Ntxas Les uas nyob Tws Kis teb. Thaum Npas Xis hnub nyoog muaj 19 xyoos tej, mas nws mus kawm txuj nyob hauv lub tuam ceeb Koos Taas Tis Nos Pos Lis thiab lub nroog As Thes Nas.
Tswv Ntuj niam (Máter Déi) yog lub npe cov neeg ntseeg hauv lub Koom Txoos Kav Tos Liv thiab Os Thos Dos tsa los cav txog tus nkauj ntshiab Mab Liab raws li Rooj Ncauj Lus nyob Es Fes Xos xyoo 431 tau zeem tseeb tias ‘Yes Xus yog tseem Tswv Ntuj, yog li mas Yes Xus niam thiaj yog Tswv Ntuj niam.’ Xyoo 500 lub Koom Txoos sab hnub tuaj thiaj pib ua hmoov hwm nkauj ntshiab Mab Liab, Tswv Ntuj niam.
Pob Zeb Kas Nis Xyus (Pieter Kanis) yug xyoo 1521 nyob Nis Mes Kas hauv Nes Des teb (Nijmengen, Netherland). Nws yog ib tus Leej Choj tseem ceeb hauv lub Koom Txoos Zes Mas Nias, nws tau lub npe tias tus Hauv Paus Xa Lus tim ob hauv Zes Mas Nias teb.
Lus Xias yug hauv lub pov txwv Xis Xis Lias, Is Tas Lias teb. Nws coj lub neeg ntseeg txog Yes Xus yam qhib siab lug rau zeej tsoom pom ces thiaj raug tua tuag ua tim khawv hauv hnub tim 14 lub 12 hlis xyoo 304